Receptai, patiekalai su nuotraukomis, valgių gaminimas, kulinarija. Gausybė skanių, bet neparuoštų vaišių. Malonu, kad apsilankėte!
Mineralinės druskos. 100 g bulvių yra apie 1g mineralinių druskų. Jos reikalingos beveik visoms organizmo ląstelėms, ypač kaulams, kraujui, dantims, dalyvauja svarbiausiuose medžiagų apykaitos procesuose ir yra enzimų ir hormonų sudėtinė dalis. Mineralinės druskos, turinčios šarminių savybių, neutralizuoja rūgščių persvarą, kuri susidaro valgant mėsą, žuvį, kiaušinius, sūrį, duoną. Nuo per didelio rūgščių kiekio galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mėsą reikia valgyti ne su duona ar kitais miltiniais produktais, bet su bulvėmis. Svarbiausios mineralinės medžiagos bulvėse yra kalis, chloras ir kalcis. Suvalgant per dieną 400 g bulvių, organizmas gauna 15-20% kalio ir 12% kalcio reikalingo kiekio. Bulvėse yra solanino. Jei solanino yra daugiau kaip 0,06%, žmogus gali apsinuodyti. Daugiausia solanino būna pažaliavusiose, nesubrendusiose, senose, suvytusiose ir sudygusiose bulvėse. Tokių bulvių negalima vartoti maistui. Bulves verdant, solaninas ištirpsta vandenyje. Nedaug sudygusias ir pažaliavusias bulves reikia storiau nuskusti, o vandenį, kuriame jos virė, išpilti. Tokio vandens negalima vartoti sriuboms bei padažams. Kad bulves nepažaliuotų ir nesudygtų, jas reikia laikyti tamsoje 4°C temperatūroje.
|