Bulvės į Europą pateko XV a. pabaigoje — XVI a. pradžioje iš Amerikos. Kad jos yra labai vertingas maisto produktas ir pašaras, pripažinta tik XVII a. Gamyboje labiau jomis susidomėta XVIII a. O jau XIX—XX a. bulvės buvo pradėtos vis plačiau auginti Europos šalyse. Didėjant jų plotams, didėjo ir derlingumas.
Lietuvoje bulvės taip pat vis labiau vertinamos, didėja jų derlingumas.
Pastaruoju metu bulvių plotai nedidėja, nes jos nebeauginamos pašarui. Dabar labiau rūpinamasi derlingumo didinimu.
Geriau įdirbdami žemę, gausiau ją patręšdami, įvesdami sėjomainas, sodindami selekcininkų išvestu derlingesnių veislių sėklą, ūkininkai išaugina po 250 cnt bulvių iš hektaro.
Tačiau svarbu ne tik bulvių derlingumas, bet ir jų maistinės savybės.
Valgomosios bulvės turi:
a) būti geros maistinės sudėties;
b) gerai išsilaikyti 8-9 mėn. (išskyrus ankstyvąsias);
c) turėti tokių gumbų formą, minkštimo konsistenciją, lupenos struktūrą, kad jas būtų galima mechanizuotai apdoroti;
d) būti gero skonio;
e) nejuoduoti.
Bulves vartojame visus metus. Vidutiniškai vienam žmogui turi tekti po 150 kg bulvių kasmet, taigi kasdien po 400 g.
Su bulvėmis gaminama daugelis patiekalų. Kadangi bulvių skonis neutralus, tai jos tinka prie bet kurių valgių. Kartą per dieną vienas patiekalas iš bulvių gali būti pagrindinis.
Bulvėse yra organinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų bei vitaminų. Baltymai svarbūs organizmo gyvybiniams procesams, riebalai ir angliavandeniai - energijos šaltinis. Todėl bulvės yra vienos iš pirmųjų gausiame maisto produktų sąraše.
Baltymai. Jų bulvėse nedaug, tik 2%. Tačiau biologiškai jie labai vertingi. Bulvių baltymai, kaip ir mėsos, žuvies, kiaušinių, sudaryti iš amino rūgščių, kurios labai svarbios žmogaus organizmui. Baltymų vertė priklauso nuo jų įsisavinimo. Tai nulemia amino rūgščių kiekis ir jų santykis. Baltymų palyginamoji vertė pagal įsisavinimą iš įvairių produktų: pieno - 100, kiaušinių - 94, jautienos - 69, kiaulienos - 74, ruginės duonos - 75, bulvių - 69. Baltymų vertė gali padidėti, jei bus sudarytas tinkamas produktų derinys. Taigi bulvių baltymų vertė gali padidėti iki 100, jeigu jas valgysime su pienu, kiaušiniais, mėsa, žuvimi, t. y. paruošime su minėtais produktais. Tai labai svarbu žinoti ir atkreipti dėmesį, ruošiant valgius.
Riebalai. Bulvėse riebalų mažai — tik 0,1%, todėl jie mitybai nereikšmingi.
Angliavandeniai. Bulvėse jų esti 15 - 17%. Bulvių angliavandeniai yra daugiausia krakmolo pavidalo. Nuo krakmolo kiekio priklauso bulvių kaloringumas. Žmogus turi gauti 54-58% visų kalorijų iš angliavandenių. Suvalgius 100 g bulvių, organizmas gauna 74 kcal. Rekomenduojama gauti daugiau angliavandenių iš bulvių, o mažiau iš cukraus.
1 2 3 4 5
|