Kaip valgomi artišokai?

Artišokas dydžiu gali prilygti nemažam apelsinui, tačiau valgoma jo dalis gerokai mažesnė. Vartojamos tik apatinės graižo lapų dalys ir šerdis.

Artišokai, kaip žinoma, garsėja vitaminų gausa. Šios iš Šiaurės Afrikos kilusios ir dabar visais metų laikais iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos tiekiamos daržovės gerina skrandžio, kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Tačiau minėtosios aplinkybės smaguriams nėra tokios svarbios. Didelį malonumą teikia tai, kad artišokai valgomi rankomis. Kita vertus, jų lapus labai patogu mirkyti į padažą.

Artišoko graižas paduodamas į stalą specialioje arba paprastoje gilesnėje lėkštėje. Pagal pageidavimą prie jo patiekiama vienas arba keletas padažų: prancūziškas prieskoninių žolių padažas, olandiškas padažas arba majonezas su prieskoninėmis žolėmis.

Artišoko šerdį daugelis gurmanų laiko savarankišku delikatesu, nors ji dažnai vartojama kaip garnyras.

Virtas artišokas prilaikomas kairiąja ranka, tuo tarpu dešiniąja nuo šerdies atskiriami vainiklapiai. Pradedama nuo krašto ir pamažu artėjama vidurio link. Valgomos mėsingos ryškiai geltonos lapų dalys: jos pamirkomos į padažą (specialios artišokų lėkštės turi padažui skirtas duobutes) ir minkštimas traukiamas tarp dantų. Nevalgoma lapo dalis dedama į tam skirtą lėkštę. Taip lapas po lapo prieinama prie artišoko šerdies, kurią dengia „šienu" vadinamos skaidulos. Inde su vandeniu nuskalaujami pirštai ir imamasi darbo didžiąja šakute ir peiliu. Vienu peilio judesiu atskiriamas (o geriausia plėšte nuplėšiamas) nuo šerdies „šienas", ir delikatesu jau galima mėgautis.

Prie artišokų tinka pusiau sausas Reino apylinkių arba Mozelio rislingas, portugališkasis Vinho Verde arba Elzaso muskatas.