Miežinis namų darbo alus

GAMINIMAS:

Alui gaminti tinkamiausi yra šešiaeiliai miežiai. Galima vartoti ir ketureilius, tačiau iš jų išeina ne toks geras alus. Pirmiausia pasigaminamas salyklas. Tuo tikslu parinkti miežiai suberiami į kubilą, užpilami drungnu vandeniu ir palaikomi 4 paras. Praėjus šiam laikui, vanduo nuo miežių nuleidžiamas, o miežiai kubile palaikomi dar apie 12 val.

Po to jie iš kubilo išsemiami ant švarių grindų kambaryje, kurio temperatūra turi būti ne žemesnė +20 laipsnių. Ant grindų miežiai pilami maždaug 10 cm storio sluoksniu ir apklojami drėgna linine paklode. Taip laikoma 4-5 paras. Jei per tą laiką miežiai nesudygsta, tuomet jie sulaistomi drungnu vandeniu ir vėl, apklojus drėgna linine paklode, palaikomi 3 paras.

Miežiai sudaiginami taip, kad daigas būtų jau prasikalęs pro luobelę, o šaknys išaugusios apie 2 cm. Reikia žiūrėti, kad visi grūdai būtų sudygę, nes nedaigi grūdų dalis gali pagadinti visą salyklą. Sudygę grūdai išpurenami rankomis ir apie 3 paras džiovinami vėsioje prapučiamoje patalpoje. Po to salyklas susemiamas ir džiovinamas nelabai karštoje orkaitėje (krosnyje), nes karštoje miežiai apdega ir dėl to pablogėja alaus skonis.

Kol apdžiūsta, miežiai krosnyje pamaišomi dažnai, o apdžiūvę-jau rečiau. Po to grūdai patikrinami, ar pakankamai išdžiūvę. Jei kandamas grūdas trupa, salyklas laikomas pakankamai išdžiūvęs. Tuomet miežiai išimami iš krosnies ir išsijojami, kad neliktų jokių nešvarumų. Sijojant miežiai spaudžiami ir trinami, kad nutrupėtų išdžiūvę daigai ir šaknelės, o pasiliktų tik patys grūdai.

Salyklo grūdai sumalami, supilami į kubilą ir užplikomi verdančiu vandeniu. Jis turi būti gerai išviręs. Alui vanduo imamas minkštas. Centneriui salyklo jo pilama apie 3 kibirus. Užplikytas salyklas gerai išmaišomas. Kubilas uždengiamas paklode ir taip palaikoma 4 val. Tuo tarpu parengiama kita statine (kubilas).

Jos dugnas išklojamas ruginiais šiaudais, kurie prie dugno prispaudžiami mediniais šipuliukais. Į statinę įstatoma medinė lazda (kūlė), aprišta šiaudais. Paruošiamas apynių ekstraktas. Jie sudedami į puodą ir, užpilti 2,5 l verdančio vandens, laikomi karštoje krosnyje apie porą valandų.

Praėjus šiam laikui, puodas išimamas iš krosnies.Apynių ištrauka nupilama į prieš tai parengtą kubilą ant šiaudų, o apynių spurgai, užpylus tokiu pat verdančio vandens kiekiu, dar kartą paliekami krosnyje, kad pritrauktų. Ištrauka vėl supilama į kubilą. Šiaudais aprišta lazda dar aptaisoma ir apyniais. Iš jų visas ekstraktas sueina į alų, nesusigeria į salyklą. Apyniuose esančios medžiagos skaidrina alų.

Taip paruošus kubilą, iš pirmojo kubilo nuleidžiama ištrauka ir perpilama į pastarąjį. Dar kartą užvirinamas vanduo ir, užpylus salyklo, palaikomas 5 valandas. Po to skystis nuleidžiamas ir supilamas į dar vieną statinę, nes alus būna pirmos ir antros rūšies. Pirmąkart nuleistas nuo salyklo alus bus pirmos rūšies, o antrą-antros.

Po to, pirmąkart nuleistas skystis supilamas į didelį puodą ir virinamas 2 valandas, kol pasemtas į stiklinę atrodys visai skaidrus. Jis išvirinamas su apyniais, perfiltruojamas per sietą ir aušinamas. Aušinama iki 5 laipsnių, jei rūgimas iš apačios, ir iki 15 laipsnių, jei rūgimas iš viršaus.

Aušinant reikia saugoti, kad į būsimą alų nepatektų iš pašalės jokių bakterijų, kurios gali pakenkti alaus skoniui. Po to dedamos mielės. Jos sutrupinamos ir išbarstomos palei kubilo kraštus. Taip paskleistos mielės geriausiai pasiekia kubilo turinį ir vienodžiau prasideda rūgimas. Po to sudedamas ir cukrus.

Tada kubilas šiltai apdengiamas ir, praėjus 3 valandoms, pažiūrima, ar alus rūgsta. Tuo atveju, jei rūgimo procesas neprasidėjęs, dedama šviežesnių mielių ir iš naujo užraugiama 24 valandoms. Po to vyksta antras rūgimo procesas. Temperatūra kubile kyla, tačiau reikia sekti, kad jinai nepakiltų aukščiau 10 laipsnių.

Jei taip atsitiktų, kubilas vėsinamas iš lauko pusės. Vėliau putos pradeda nykti ir paviršius pasidaro kaip veidrodis. Svarbiausias rūgimo procesas tada esti praėjęs ir šviežias alus jau padarytas. Toks alus supilstomas į statines, kad sustiprėtų.